Krionika Lietuvoje
Tema 3.3

Racionali nuostata

Dauguma žmonių mirtį pasitinka su susitaikymu arba dvasingumu, tačiau yra ir trečias kelias: laikyti ją inžineriniu uždaviniu, turinčiu tikimybinių sprendimų. Ši tema egzistuoja todėl, kad kultūrinės nuostatos apie mirtį nėra pritaikytos jūsų realiam išlikimui. Jei nuo minties „mirtis yra natūrali ir neišvengiama“ pereisite prie minties „mirtis yra techninis iššūkis, kurio sprendimai neapibrėžti, bet jų tikimybė nėra nulinė“, visa aritmetika pasikeičia. 1% atgaivinimo tikimybė nusveria 0% tikimybę bet kam nutikti, o sutikimas su galutine pabaiga vien todėl, kad krioprezervacija atrodo keista, tėra esamos padėties šališkumas, tik su daug didesniu statymu. Pažvelgę į mirtį pro inžinerinį objektyvą ir rimtai įvertinę tikėtiną naudą, galėsite nuspręsti, ar racionaliau bandyti tai, kas neapibrėžta, ar priimti tikrą užmarštį.

Inžinerinis požiūris į biologinę problemąBiostazė yra grandinė atskirų techninių ir institucinių problemų. Inžinerija gali pagerinti kiekvieną grandį, tačiau atskirų grandžių pažanga neįrodo, kad žmogaus atgaivinimas taps įmanomas.Ar krioprezervacija yra mažiausiai keistas pomirtinis pasirinkimas?Laidojimas, kremavimas ir krioprezervacija siekia skirtingų tikslų. Jei jums svarbu išsaugoti galimą kelią atgal, krioprezervacija yra neapibrėžta, bet reikšminga taip, kaip negrįžtamas sunaikinimas niekada nebus.Kodėl 1% tikimybė be galo geresnė už 0%1% tikimybė be galo geresnė už 0%, nes nulis uždaro kiekvieną ateitį. Krionika neturi išmatuotos atgaivinimo tikimybės, todėl turite patys nuspręsti, ar nežinoma tikimybė verta savo dabartinės kainos.Nebūties problema neturi grynai loginio atsakymoNebūtis nėra patirtis, tačiau mirtis vis tiek gali atimti ateitį, kurią žmogus vertina. Biostazė siūlo neapibrėžtą bandymą tą ateitį išsaugoti, o ne įrodymą ar garantiją.